Siekiant išugdyti harmoningą asmenybę, būtina užtikrinti tinkamas brandos sąlygas visuose ugdymo institucijų lygmenyje – šeimoje, mokykloje, visuomeninės veiklos sferoje. Aplinkos, kurioje ugdytinis gyvena, bręsta ir kuria, reikšmė yra didžiulė. Moderni ugdymo įstaiga – nuolat tobulėjanti organizacija, siekianti tapti ne tik sociokultūriniu informacijos centru, bet ir vaiko džiaugsmo namais. Todėl ypač svarbu, kad vaiką supanti fizinė bei dvasinė erdvė būtų estetiška, maloni, stimuliuojanti, leidžianti atsiskleisti vaiko individualybei bei jo pažintinėms galioms.
V. Ruzgas (1930) ypač pabrėžė aplinkos svarbą. Jo manymu, tik aplinkoje vaikas turėtų susipažinti su geografiniais klausimais ir gyvąja gamta. Jis nuolat skatino tirti, stebėti. Anot mokslininko, ypač svarbu:
1. ugdyti gamtos grožio suvokimą;
2. parodyti gamtos grožį, harmoniją, formų tobulumą, spalvų bei atspalvių gausą;
3. ugdyti gebėjimą branginti Lietuvos gamtą, patirti gyvenimo gamtoje džiaugsmą.
Žmogaus asmenybė negali pilnavertiškai vystytis atskirta nuo jį supančios gyvosios aplinkos. Svarbu, kad tas sąryšis nuo pat mažų dienų būtų ugdomas santarvės pagrindu. Suvokdamas savo vienovėje su gamtos vyksmais, žmogus pažįsta ir mokosi mylėti gamtą. Taip vystosi jo gamtinė (ekologinė) pasaulėžiūra, kuri sujungia draugėn pažinimo ir žmogaus veiklos reguliavimo procesus, tiesiogiai veikia sąmonę ir pasąmonę.
Gamtinės pasaulėžiūros esmė yra žmogaus gyvenimas damoje su gamta.
Edukacinės erdvės – tiek gamtinės, tiek vidaus, tiek virtualios, skaitmeninės – padeda materializuoti ir modernizuoti ugdymo turinį, motyvuoja ugdymo proceso dalyvius.
Edukacinės aplinkos daromas poveikis vaikui:
- Skatina vaikų pojūčius. Edukacinės erdvės, kurių aplinkose naudojamos kelios tekstūros, padeda vaikams patirti ir pažinti aplinką įvairiais jutimo organais. Kognityvinių gebėjimų
skatinimas, leidžia suprasti skirtingų objektų matmenis regėjimo ir lytėjimo pojūčiais, taip sustiprinant įspūdžių srautą. - Provokuoja jo smalsumą. Pati erdvė gali tapti veiksniu, padedančiu sužadinti žmogaus norą domėtis, tyrinėti, pažinti ir pan. Edukacinė erdvė yra edukacinės aplinkos sudedamoji dalis,
kuri, vaikui mokantis formuoja asmenybę. Materialiosios aplinkos sąlygos, kurias kuria vaiko ugdytojas kaip edukacinės aplinkos kūrėjas, skatina vaiko norą ir siekį įgyti žinių, patirti ir pažinti aplinką įvairiais
jutimo organais. - Palaiko pagrindinius socialinius fizinius poreikius.
- Provokuoja sąveiką tarp vaiko ir aplinkos šaltinių. Remiantis skirtingu erdvės suvokimu, erdvės gali turėti užkoduotas socialines reikšmes, kurios priklauso aplinkos ir kultūros kurioje
žmogus gyvena. - Palanki tarpusavio sąveikai. Didelis dėmesys turi būti skiriamas viešų erdvių kūrimui, nes jose vyksta socialinė sąveika, plėtojasi tarpusavio santykiai, todėl edukacinė erdvė turi būti
patogi jos vartotojams, ypač pabrėžiami daugiafunkciškumo, mobilumo aspektai. - Sudaro sąlygas įvairiems žaidimams.
- Skatina esminių gebėjimų raidą.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikai nemažai laiko praleidžia veikdami ir žaisdami lauke. Čia jie kaupia patirtį visais pojūčiais: jie liečia, uosto augalus, žolę, mėgaujasi saulės spinduliais. Lauko aikštelėje plečiasi vaikų vaizduotė ir išradingumas, ši erdvė leidžia jiems patenkinti tokius paprastus, bet labai svarbius poreikius: lipti, šokti, bėgti, suptis, rėkti, voliotis, slėptis ir dar daug kitų. Kaip žinoma, viso to (na, beveik) visiškai arba iš dalies negalima daryti uždaroje erdvėje. O štai lauke mažieji pajunta laisvės, nuotykių, rizikos, eksperimentų ir tiesiog vaikystės skonį.
Lauko edukacinės erdvės suteikia galimybes prasmingai ir įdomiai leisti laiką lauke, gamtoje. Vaikų kūrybiškumui ir pojūčiams atverti reikalinga jauki darželio lauko edukacinių erdvių aplinka.
Šiuolaikiniai vaikai dažniausiai per mažai žaidžia arba nemoka žaisti, mažai laiko praleidžia lauke, neturi galimybės kurti patys, pasireikšti vaizduotei (gauna jau paruoštą informaciją). Kasdieną būnat lauke
stiprinama vaikų fizinė sveikata, vaikai grūdinasi. Žaisdami, sportuodami, vaikai auga sveikesni ir stipresni – laipiodami, šokinėdami, kybodami jie natūraliai lavina kūno raumenis. Be to, būdami kartu su kitais vaikais, jie mokosi bendrauti, atranda vis naujus dalykus. Fizinė veikla padidina vaiko sumanumą ir stiprybę. Mokytoja metodininkė Ingrida Januškevičienė