Beržai (Betula L.)

Beržas (Betula) visiems gerai pažįstamas Lietuvos miškų ir laukų medis. Apie jį yra sudėta daug eilių, parašyta  dainų. Atėjus pavasariui mėgstame atsigerti jo syvų – sulos. Tačiau augalas ne tik atgaivina žmogų savo sultimis, jis turi ir daugiau gydomųjų savybių.

Pasaulyje šių medžių yra apie 120 rūšių, iš kurių labiausiai paplitę – karpotasis ir baltasis beržai.

Auga jis miškuose, pamiškėse, šlaituose, pakelėse, prie sodybų, apleistuose laukuose, nešienaujamose pievose, yra šviesiamėgiai medžiai, žydi balandžio-gegužės mėnesiais.

Pirmuoju savo gyvenimo laikotarpiu iki 10 metų beržas auga lėtai, po to pamažu įgyja jėgų ir sparčiai auga iki 50-60 metų. Vidutinė šių medžių gyvenimo trukmė 100-150 metų, bet kai kurie beržai išgyvena net iki 150-500 metų.

Beržas, kaip gegužės medelis, yra atgimstančios gamtos gyvenimo ir pasaulio medis. Jo šakos dovanojamos mylimajai ar mylimajam kaip pasipiršimo ženklas, taip išreiškiamas ketinimas tuoktis ir susilaukti palikuonių.

Gydomosios savybės

Nuo seno beržas laikomas gydomuoju medžiu. Jau viduramžiais išleistuose „gydymo vadovuose” pateikiama gausybė patarimų, kaip gydyti vidaus organų bei odos ligas beržo lapų ir pumpurų užpilais, kokiomis ligomis sergant ypač naudinga beržų sula. Ypatingų gydomųjų galių turi beržo pumpurai – juose gausu įvairių medžiagų: dervų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų, karotinų, askorbo rūgšties, saponinų, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Šaltinis: http://www.snaujienos.lt