Liepa – tai saulėto, šilto, vasariško mėnesio pavadinimas, tai gražios moters vardas, tai grakštaus, aukšto medžio pavadinimas. Vasarą liepa mus savo šešėliu gelbėja nuo skaisčių saulės spindulių. Žiemą gydo nuo ligų savo vaisiais. O jos grožiu gėrėtis galima visais metų laikais ar lyja, ar sninga, liepa išlieka stipri, bet elegantiška, aukšta, bet negrėsminga.Lietuvoje savaime auga tik viena – mažalapė liepa (Tilia cordata). Moksliniai tyrimai rodo, kad liepos Lietuvoje augo seniai. Išauga iki 15–25 m (kartais 40 m) aukščio. Kamienas apie 2 m skersmens. Gyvena 150 (kartais net iki 500) metų.
Liepos pradeda žydėti dar birželio mėnesį, bet intensyviausias žydėjimas vyksta liepos mėnesį. Dėl ore pasklindančio malonaus medaus kvapo, net visas mėnuo gavo šio medžio pavadinimą. Liepų žiedai nuo seno naudojami arbatų ruošimui.
Liepų medus – šviesiai geltonas arba švarios gintarinės spalvos, labai malonaus liepžiedžių kvapo, gana tirštas. Vartojamas dažniausiai gydyti peršalimą.
Lietuvių tautosakoje liepa įkūnija moteriškąjį pradą, kaip ąžuolas — vyriškąjį. Žemaitijoje gimus mergaitei šeimos galva sodindavo liepaitę. Buvo tikima, kad jos augimas siejamas su naujagimės likimu.